Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, pasireiškianti fizinio krūvio ar patiriamo streso metu. Taip pat ir esant aukštesnei aplinkos temperatūrai bei vykstant hormoniniams pokyčiams organizme. Tai svarbi organizmo funkcija, skirta reguliuoti vidaus temperatūrą. Išskirdamas prakaitą, organizmas vėsinasi. Prakaitavimas yra apsauginė odos reakcija, tačiau kartais dėl mažai žinomų priežasčių jis padidėja tik tam tikrose kūno vietose. Dažniausiai žmones vargina padidėjęs prakaitavimas pažastyse, paduose arba delnuose, ypač išryškėjantis streso ar fizinio krūvio metu.
Visgi, jei prakaitavimas labai gausus ir pasireiškia be priežasties, tai yra laikoma patologija. Ši būklė yra vadinama hiperhidroze. Padidėjęs prakaitavimas arba hiperhidrozė – viena seniausiai žinomų sveikatos problemų dermatologijoje. Hiperhidrozė yra ne tik fiziologinė liga, tačiau ir psichologinė problema. Gausus prakaitavimas sukelia žmonėms didelį diskomforto jausmą. Žmonės ima kompleksuoti, kai jiems prakaituoja nugara, delnai, veidas, dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, prakaito dėmių ant drabužių. Visa tai žmonėms kelia nuolatinį nerimą, baimę, nepasitikėjimą savimi.
Hiperhidrozės simptomai ir priežastys
- Prakaitavimas trukdo kasdieninei veiklai;
- Prakaitavimas kelia nerimą;
- Kartais prakaituojama be jokios priežasties;
- Prakaituojama naktį.
Hiperhidrozė taip pat sukelia ir odos iššutimus, kurie gali sukelti įvairių odos infekcijų. Iššutimai dažniausiai atsiranda po krūtimis ar kirkšnių srityse, kartais gali būti reikalingas iššutimo gydymas.
Pagal atsiradimo priežastis hiperhidrozė yra skirstoma į:
- Pirminę hiperhidrozę, kuri yra skirstoma į židininę (pasireiškia gausesniu delnų, pėdų, pažastų prakaitavimu) ir viso kūno. Ji paprastai išryškėja vaikystėje ar paauglystėje. Pirminės hiperhidrozės atsiradimo priežastys nėra aiškios.
- Antrinę hiperhidrozę, susijusią su kokiomis nors sveikatos problemomis, būklėmis (menopauze, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, piktybiniais navikais ir kt.)
Bendrai gausaus prakaitavimo priežastys dažniausiai yra šios:
- Įtampa. Dažnai gausų prakaitavimą sukelia stipriai padidėjusi nervinė įtampa bei simpatinės nervinės sistemos pakitimai.
- Padidėjusio prakaitavimo priežastimis gali būti tokios ligos kaip cukraligė, skydliaukės ligos, infekcinės, endokrininės ligos, neurologinės ligos.
- Didesnis fizinis krūvis.
- Antsvoris.
- Vyrų prakaito liaukos yra aktyvesnės nei moterų.
- Menopauzė ar priešmenstruacinis sindromas.
- Antibiotikų, kitų vaistų (antidepresantų) vartojimas.
- Gausus karštų skysčių, alkoholio vartojimas.
- Prakaitavimas naktį gali būti onkologinių plaučių, kraujo, skydliaukės ar kitų ligų simptomas.
- Endokrininės sistemos vystymasis (paaugliams). Prakaito liaukų veikla ypač suaktyvėja lytinio brendimo metu
- Vitamino D, kalcio, magnio bei B vitaminų komplekso trūkumas.
Nuolat gausiai prakaituojanti oda netenka apsauginio lipidų sluoksnio, dėl to tampa neatspari infekcijomis. Ypač tam yra neatspari delnų ir padų oda. Todėl gausiai prakaituojant būtina gydytis. Gausus prakaitavimas dažnai yra didžiulė socialinė problema tiek pacientui ir tiek aplinkiniams, nes neretai ne tik trikdo pacientus, bet ir socialiai izoliuoja juos. Visgi, pastaruoju metu prakaitavimo sutrikimai diagnozuojami dažniau, daugėja padidėjusio prakaitavimo gydymo galimybių.
Gausaus prakaitavimo gydymo būdai
- Botulino toksino injekcijos. Tai vienas efektyviausių gausaus prakaitavimo gydymo būdų. Efektas išlieka 6–12 mėnesių po procedūros.
- Jonoforezė. Gydymo metu naudojama speciali įranga, kuri generuoja žemos įtampos elektros srovę, taip slopindama prakaito liaukų veiklą. Procedūra labiausiai tinkama, jei gausiai prakaituoja delnai ir pėdos. Tai greita, neskausminga ir saugi procedūra. Siekiant ilgalaikio poveikio, ją reikia kartoti.
- Antiperspirantai aliuminio pagrindu. Antiperspirantai veikia blokuojant prakaito liaukas, todėl šios nustoja gaminti prakaitą. Antiperspirantai, kuriuose yra aliuminio chlorido yra veiksmingi, nes slopina patį prakaitavimą bei lėtina bakterijų vystymąsi. Tai populiariausias pažastų prakaitavimo gydymas. Šiais antiperspirantais galima tepti ir kitas gausiai prakaituojančias vietas – delnus, pėdas. Preparatus su aliuminio rekomenduojama naudoti vakare ant sausos odos, o ryte nuplauti. Procedūra tęsiama, kol pastebimas teigiamas poveikis. Dažniausiai gausus prakaitavimas sumažėja per 1 savaitę. Tačiau tokiomis prakaitavimo šalinimo priemonėmis piktnaudžiauti nevertėtų.
- Retais atvejais siūlomas chirurginis prakaitavimo gydymas. Šis gydymo būdas gali būti siūlomas esant nuolatiniam prakaitavimui, kuris nereaguoja į kitus gydymo būdus. Prakaitavimo mažinimas chirurginiu būdu gerokai brangesnis nei kiti gydymo būdai, gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, kurie gali pabloginti gyvenimo kokybę.
- Prakaitavimo gydymas lazeriu.
- Skiriami vaistai, turintys atropino. Visgi, geriamieji vaistai dažnai nerekomenduojami, nes gali sukelti daug šalutinių poveikių.
- Kai prakaitavimą sukelia nuolatinis stresas, gali būti naudingi beta blokatoriai (propranololis).
- Natūralios priemonės hiperhidrozei gydyti. Tai gali būti vaistažolių (ramunėlių, valerijono šaknies, jonažolių vartojimas) vartojimas. Taip pat gali būti taikoma akupunktūra ir hipnozė.
Būtina paminėti, kad visi šie gydymo metodai yra simptomų (t.y. prakaitavimo) mažinimas, bet ne pačios hiperhidrozės gydymas.
Kaip išvengti gausaus prakaitavimo?
- Reikėtų rinktis lino, medvilnės drabužius, natūralios odos avalynę, taip pat mūvėti medvilnines, pusvilnones kojines.
- Riboti aštrų, riebų ir sūrų maistą. Organizmui apdorojant, virškinant karštą, aštrų maistą dažnėja širdies ritmas, todėl kyla kūno temperatūra ir dėl to gausiau prakaituojama.
- Gerti reikiamą kiekį vandens.
- Vengti alkoholio ir kofeino.
- Nerūkyti.
- Užsiimti joga, meditacija, kitomis atsipalaidavimo technikomis.
