Pleiskanojimas

Riebi oda irgi gali išsausėti ir pleiskanoti, nes ją taip pat kaip ir kitus odos tipus veikia visi išoriniai ir vidiniai faktoriai, dažniausiai netinkamos kosmetikos naudojimas. Dažniausiai turintys riebią odą išsausina ją įvairiomis priemonėmis, mažinančiomis riebalų sekreciją, tačiau pamirštama apie tai, kad ir riebią odą reikia drėkinti. Žinoma, būtina naudoti tam tinkamas priemones. Dėl priemonių parinkimo geriausia pasitarti su specialistu.

Kūdikių galvos oda dažniausiai pleiskanoja dėl kūdikio seborėjinio dermatito, kuomet viršugalvio srityje susiformuoja vadinamas „pieno šašas”. Tai nėra pavojinga sveikatai būklė. Viršugalvio pleiskanas padeda sumažinti specialūs šampūnai, aliejai ar emulsijos.

Odos pleiskanojimas ir niežėjimas – vieni dažniausių odos ar alerginių ligų požymių. Priežastys gali būti įvairiausios, pradedant kosmetikos, prausimosi priemonių naudojimu, baigiant infekcinėmis ar alerginėmis bei uždegiminėmis odos ligomis. Ypač, jei kartu pasireiškia ir odos bėrimai, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Akių vokų pleiskanojimas dažniausiai susijęs su alergine priežastimi. Vokai gali pleiskanoti dėl naudojamų kosmetikos priemonių nebūtinai tik akių vokų, bet ir viso veido srityje, bei rankų priežiūros priemonių, pvz.: gelinių nagų. Neretai pleiskanojimas ir vokų paraudimas atsiranda dėl įkvepiamų iš aplinkos alergenų. Rečiau vokų pleiskanojimas gali būti lėtinės uždegiminės odos ligos, pvz.: psoriazės ar atopinio dermatito, požymis.

Barzdos pleiskanojimas vyrams kartu su antakių, ausų ar galvos pleiskanojimu – dažniausiais seborėjinio dermatito požymis. Būtina naudoti specialias odos priežiūros priemones, retesniais atvejais vaistus, kad sumažintumėte odos uždegimą ir išvengtumėte nemalonių pojūčių. Kartais barzdos pleiskanojimą sukelia netinkamos skutimosi priemonės ar jų nenaudojimas.

Odos pleiskanojimas – dažniausiai sausos odos požymis. Rečiau pleiskanojanti oda, ypač jei kartu yra bėrimų, gali būti lėtinės odos ligos ar alergijos požymis. Pleiskanojimą gali sukelti daugybė įvairiausių faktorių, todėl dėl tikslesnės priežasties nustatymo geriausia kreiptis į gydytoją.

Blakstienų pleiskanojimas, tiksliau vokų kraštų, ten kur išauga blakstienos, pleiskanojimas – vienas iš seborėjinio dermatito požymių. Jei kartu yra ir galvos, ausų ar veido pleiskanojimas, geriausia būtų pasitarti su gydytoju, kuris padės išspręsti šią problemą.

Blauzdų pleiskanojimas yra bendro odos sausumo požymis. Dažniausiai blauzdos ima pleiskanoti pirmiausia. Jeigu odos pakitimai apsiriboja tik pleiskanojimu, užtenka naudoti drėkinančius kremus odos būklei pagerinti, tačiau atsiradus paraudimui, niežėjimui, bėrimams plintant, būtina atmesti kitas galimas odos ligas. Tokiu atveju geriausia pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

Lūpų sausumas, kampų trūkinėjimas dažniausiai vargina šaltuoju metų laiku, kai odą vargina atšiaurūs išoriniai faktoriai: šaltis, vėjas, šildymas namuose. Taip pat nuolat įtrūkstantys lūpų kampai gali būti vitamino B2 stokos ar mažakraujystės simptomas. Pirmoji priemonė, padedanti sumažinti lūpų sausumą, tai vazelino ar specialių lūpų pieštukų naudojimas.

Plaukų slinkimas dažniausiai būna sąlygotas amžiaus ir paveldimumo. Staiga atsiradęs plaukų slinkimas gali būti streso pasekmė ar lėtinės ligos požymis. Plaukų slinkimas taip pat suintensyvėja moterims po gimdymo praėjus keliems mėnesiaims, vėliau atsistato savaime. Plaukai gali slinkti ir dėl vartojamų vaistų ar vitaminų trūkumo. Taip pat plaukų slinkimas būdingas ir lėtinėms odos ligoms, todėl kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu.

Galvos odos niežėjimas gali būti odos ligos požymis, ypač jei kartu yra ir bėrimų ar pleiskanojimas. Kartais galvos odos niežėjimą sukelia netinkamai parinktos plaukų priežiūros priemonės, dažnas ar kaip tik per retas plaukų plovimas, vartojami vaistai. Dažnai būna neaiškios kilmės galvos odos niežėjimas, dažnai siejamas su amžiumi ir stresu. Vaikams galvos niežėjimas gali būti pedikuliozės (utėlėtumo) požymis.

Moterims plaukai dažniausiai slenka streso įtakoje. Paprastai plaukų slinkimas prasideda praėjus kuriam laikui po streso. Dažnai moterims plaukai ima slinkti po gimdymo, tai dažniausiai praeina savaime. Vyresniame amžiuje pasireiškiantis progresuojantis plaukų slinkimas dažniausiai būna genetiškai nulemtas, tokiu atveju gydymas yra sudėtingas ir ilgalaikis. Taip pat plaukų slinkimas gali būti skydliaukės ligos, mažakraujystės, kitų sisteminių ligų požymis.

Plaukų slinkimas vyrams vadinamas androgenine alopecija. Tai yra genetiškai nulemtas procesas, kuomet plaukų folikulai jautriau reaguoja į vyriškuosius hormonus ir vyksta plauko svogūnėlio nykimas. Androgeninė alopecija kai kuriems vyrams pasireiškia ankstyvame amžiuje ir ilgainiui progresuoja iki visiško nuplikimo. Išgydyti androgeninę alopeciją neįmanoma, tačiau pristabdyti ir sulėtinti galima. Tam taikomos vietinio poveikio priemonės, taip pat gydomosios procedūros (mezoterapija, PRP), retais atvejais skiriami sisteminiai vaistai.

Galvos odos pleiskanojimas dažniausiai pasireškia dėl netinkamo šampūno naudojimo, ar per reto/dažno plovimo. Taip pat pleiskanojimas būdingas lėtinėms odos ligoms, tokioms kaip žvynelinė (psoriazė) ar seborėjinis dermatitas. Jeigu yra ne tik pleiskanojimas, bet ir bėrimai, paraudimas, niežėjimas, bėrimai kitose kūno vietose, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Galvos odos išsausėjimas dažnai būna kartu su viso kūno odos sausumu. Taip pat galvos odos išsausėjimą gali lemti netinkama galvos ir plaukų priežiūra: dažnas plovimas, įvairių priežiūros priemonių, netinkamų šampūnų, fenų, žnyplių naudojimas. Kartais galvos odos išsausėjimas būna lėtinės odos ligos ar sisteminės ligos požymis.

Galvos odos pleiskanojimas dažniausiai pasireškia dėl netinkamo šampūno naudojimo, ar per reto/dažno plovimo. Taip pat pleiskanojimas būdingas lėtinėms odos ligoms, tokioms kaip žvynelinė (psoriazė) ar seborėjinis dermatitas. Jeigu yra ne tik pleiskanojimas, bet ir bėrimai, paraudimas, niežėjimas, bėrimai kitose kūno vietose, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.