Odos sausumas

Nuospauda – dėl nuolatinės trinties atsirandantis odos darinys, kuris ilgainiui gali tapti skausmingas. Būtina panaikinti trintį, naudojant specialius avalynės įdėklus, renkantis patogią avalynę. Simptominiam gydymui taikomos gydomojo pedikiūro procedūros, minkštinantys kremai, kurie duoda laikiną efektą.

Kojų, ypač blauzdų sausumas, labai dažnas požymis, ypač vyresniame amžiuje. Būtina naudoti drėkinančius kremus, kadangi sausa, sutrūkinėjusi oda – vartai infekcijai. Ypač tai svarbu tiems, kurių blauzdos tinsta. Patekusi infekcija gali sukelti odos ligas ir ilgai negyjančias žaizdas.

Nėtumo metu dėl vykstančių hormoninių persitvarkymų, fiziologinių pokyčių, didėjančio odos tempimo, oda pradeda sausėti ir gali sukelti niežėjimą. Todėl nėščiosioms būtina naudoti drėkinančius kremus, kurie ne tik apsugo odą nuo išsausėjimo, bet ir nuo strijų formavimosi. Jei atsiranda bėrimų odoje, būtina kreiptis į gydytoją dėl diagnozės patikslinimo.

Odos sausumas sukelia odos jautrumą, niežėjimą. Sutrinka normali odos barjero funkcija, stipriau ima veikti išoriniai faktoriai, lengviau patenka infekcija. Visa tai sukuria „užburtą ratą”, sąlygojantį dar stipresnį niežėjimą. Pirmiausia nuo ko reikėtų pradėti – tai atstatyti odos barjerą drėkinančiais kremais, nešveisti odos šiurkščiomis medžiagomis ir prausikliais. Būtina tausojanti odos priežiūra. Simptomams nenykstant, tikslinga gydytojo konsultacija.

Sausa, žvyneliais padengta oda gali būti įgimtos, paveldimos odos ligos požymis. Jei oda išberta rausvomis plokštelėmis su žvyneliais, didelė tikimybė, kad žmogus serga psoriaze – lėtine uždegimine odos liga.

Sausa, pleiskanojanti, niežtinti pėdų odą – dažniausiai grybelinės pėdų infekcijos požymis. Būtina atlikti tyrimus diagnozei nustatyti ir skirti atitinkamą gydymą.

Kojų, ypač blauzdų sausumas, labai dažnas požymis, ypač vyresniame amžiuje. Būtina naudoti drėkinančius kremus, kadangi sausa, sutrūkinėjusi oda – vartai infekcijai. Ypač tai svarbu tiems, kurių blauzdos tinsta. Patekusi infekcija gali sukelti odos ligas ir ilgai negyjančias žaizdas.

Sausa alkūnių oda gali būti dėl tiesioginio alkūnių dirginimo arba tai gali būti pirmasis lėtinės odos ligos psoriazės požymis. Esant odos sausumui ar bėrimams alkūnių, kelių, galvos ar kitose kūno vietose, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Galvos odos sausumas vargina taip pat dažnai kaip ir bendras odos sausumas. Galvos oda gali išsausėti lygiai taip pat kaip ir kūno oda. Galvos odos sausėjimas dažnai sukelia galvos niežėjimą, pleiskanojimą. Būtina pasirinkti tinkamą švelnų šampūną, naudoti plaukų balzamą, vengti plaukų formavimo priemonių ir prietaisų. Atsiradus galvos odos paraudimui, bėrimams, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Odos sausumas aplink akis gali atsirasti dėl netinkamų kosmetinių priemonių naudojimo. Dažnai akių vokų sausumas būna kartu su alerginės slogos požymiais Tokiu atveju tikėtina, kad priežastis yra aplinkoje esantis įkvepiamas alergenas. Būtina atmesti ir kontaktinės alergijos tikimybę, todėl dėl tikslesnės diagnozės reikia kreiptis į gydytoją.

Odos sausumas daugelio žmonių įgimta problema, pasireiškianti nuo vaikystės. Dažniausiai ji sprendžiama naudojant įvairius drėkinamuosiuos kremus, bemuiliuis prausiklius. Tačiau neretai odos sausumas ima varginti staiga suaugusį žmogų – tai gali būti vidaus organų ligos požymis. Jei odos sausumas pasireiškia kartu su bėrimais, būtina gydytojo konsultacija dėl galimos odos ligos ar kitos sisteminės ligos atmetimo.

Kūdikio galvos pleiskanojimas – dažnas kūdikių seborėjos požymis. Formuojasi gelsvų, riebių ar sausų pleiskanų sluoksnis viršugalvio srityje, gali atsirasi bėrimų veido, kūno odoje. Tokiu atveju būtina naudoti specialius šampūnus, kurie padeda pleiskanai nusivalyti.

Kūdikio odos sausumas – dažniausiai įgimta savybė. Tokia oda reikalauja ypatingos priežiūros, kadangi savaime sausumas paprastai neišnyksta. Odos sausumas reiškia pažeistą odos barjerą, vadinasi stipriau veikia visi išoriniai faktoriai: temperatūra, cheminės priemonės, infekcijos ir tt. Būtina užtikrinti odos barjerą tepant specialius drėkinančius kremus (emolientus), naudojant specialius bemuilius prausiklius ir laikantis tausojančios odos priežiūros taisyklių. Sausos kūdikio odos priežiūra – atskiras mokslas tėveliams, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kuris paaiškins, kaip tokią odą prižiūrėti.

Odos šiurkštumas dažniausiai odos sausumo požymis – pažeidžiamas odos barjero vientisumas, išryškėja plaukų folikulai, dėl ko oda pasidaro nelygi ir šiurkšti. Ilgainiui gali atsirast rausvų dėmelių, bėrimų, kurie sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir niežėjimą, perštėjimą.

Dažniausiai pirštų oda trūkinėja dėl sausumo, kuris gali būti įgimtas (įgimtas polinkis į sausą odą) arba įgytas, ypač dažnai šlapinant rankų odą, dirbant su cheminėmis medžiagomis, dulkėtoje aplinkoje, nenešiojant pirštinių, stipriai nušalus rankas ir tt. Pirštų galų įtrūkimai dažniausiai būna skausmingi ir trikdo kasdienę veiklą, todėl būtina tausojanti rankų priežiūra.

Dažniausiai rankų oda trūkinėja dėl sausumo, kuris gali būti įgimtas (įgimtas polinkis į sausą odą) arba įgytas, ypač dažnai šlapinant rankų odą, dirbant su cheminėmis medžiagomis, dulkėtoje aplinkoje, nenešiojant pirštinių, stipriai nušalus rankas ir tt. Atsiradus raudonų bėrimų, pakitus rankų odai, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Veido odos šiurkštumas gali atsirasti dėl netinkamos kosmetikos naudojimo, atšiaurių aplinkos sąlygų, ilgą laiką buvimo saulėje. Įvairūs išoriniai dirgikliai veikia veido odą, ilgainiui odos barjeras pažeidžiamas, oda tampa nelygi, sausa, šiurkšti, paraudusi. Tuomet dar sunkiau parinkti tinkamas priežiūros priemones, o naudojant netinkamas, oda dar labiau dirginama. Žmogus patenka tarsi į užburtą ratą – tepa odą įvairiais kremais, o nuo jų būklė tik blogėja, kas skatina žmogų rinktis vis kitas, dažnai netinkamas, priežiūros priemones.

Padidėjęs odos jautrumas gali būti atsiradusios alergijos požymis arba netinkamos odos priežiūros požymis. Retesniais atvejais padidėjęs odos jautrumas lokalizuotame odos plote būna juosiančios pūslelinės ar herpes virusinės infekcijos požymis.

Odos riebalavimas (mediciniškai – seborėja) – tai suintensyvėjęs odos riebalinių liaukų darbas, dažniausiai dėl neaiškių priežasčių, įgimtų savybių. Riebi oda blizga, tokią odą turintys žmonės dažniausiai taip pat skundžiasi ir spuogais bei išsiplėtusiomis poromis. Odos tipo pakeisti neįmanoma, tačiau naudojant specialias priemones galima sureguliuoti odos sekreto gamybą, palengvinti kasdienę odos priežiūrą.

Plaukų slinkimas dažniausiai būna sąlygotas amžiaus ir paveldimumo. Staiga atsiradęs plaukų slinkimas gali būti streso pasekmė ar lėtinės ligos požymis. Plaukų slinkimas taip pat suintensyvėja moterims po gimdymo praėjus keliems mėnesiaims, vėliau atsistato savaime. Plaukai gali slinkti ir dėl vartojamų vaistų ar vitaminų trūkumo. Taip pat plaukų slinkimas būdingas ir lėtinėms odos ligoms, todėl kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu.

Galvos odos niežėjimas gali būti odos ligos požymis, ypač jei kartu yra ir bėrimų ar pleiskanojimas. Kartais galvos odos niežėjimą sukelia netinkamai parinktos plaukų priežiūros priemonės, dažnas ar kaip tik per retas plaukų plovimas, vartojami vaistai. Dažnai būna neaiškios kilmės galvos odos niežėjimas, dažnai siejamas su amžiumi ir stresu. Vaikams galvos niežėjimas gali būti pedikuliozės (utėlėtumo) požymis.

Galvos odos paraudimas – nespecifinis požymis, galintis varginti dėl lėtinių odos ligų, dėl netinkamos galvos odos priežiūros, dėl infekcinių ligų ir tt. Būtina apžiūrėti visą galvą ir visą kūną, kadangi galvos odos paraudimas dažnai būna kartu su kitų lokalizacijų bėrimais.

Galvos oda beria dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausios odos ligos, pasireiškiančios galvos bėrimais – žvynelinė, seborėjinis dermatitas, folikulitas. Būtina apžiūrėti viso kūno odą ir tik tada spręsti dėl diagnozės.

Galvos odos žvynelinė gali būti gydoma specialiais šampūnais, vietinio poveikio vaistais bei fototerapija. Retesniais atvejais, kuomet bėrimai vargina ne tik galvos odoje, bet ir kūne, skiriamas sisteminis gydymas geriamais ar leidžiamais vaistais. Žvynelinės gydymui taip pat svarbu sveikas gyvenimo būdas – vengti streso, įtampos, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio.

Plaukų slinkimas vyrams vadinamas androgenine alopecija. Tai yra genetiškai nulemtas procesas, kuomet plaukų folikulai jautriau reaguoja į vyriškuosius hormonus ir vyksta plauko svogūnėlio nykimas. Androgeninė alopecija kai kuriems vyrams pasireiškia ankstyvame amžiuje ir ilgainiui progresuoja iki visiško nuplikimo. Išgydyti androgeninę alopeciją neįmanoma, tačiau pristabdyti ir sulėtinti galima. Tam taikomos vietinio poveikio priemonės, taip pat gydomosios procedūros (mezoterapija, PRP), retais atvejais skiriami sisteminiai vaistai.

Galvos odos pleiskanojimas dažniausiai pasireškia dėl netinkamo šampūno naudojimo, ar per reto/dažno plovimo. Taip pat pleiskanojimas būdingas lėtinėms odos ligoms, tokioms kaip žvynelinė (psoriazė) ar seborėjinis dermatitas. Jeigu yra ne tik pleiskanojimas, bet ir bėrimai, paraudimas, niežėjimas, bėrimai kitose kūno vietose, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Galvos odos išsausėjimas dažnai būna kartu su viso kūno odos sausumu. Taip pat galvos odos išsausėjimą gali lemti netinkama galvos ir plaukų priežiūra: dažnas plovimas, įvairių priežiūros priemonių, netinkamų šampūnų, fenų, žnyplių naudojimas. Kartais galvos odos išsausėjimas būna lėtinės odos ligos ar sisteminės ligos požymis.

Galvos odos žaizdelės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais galvos odos bėrimus ir susiformuojančias žaizdeles sukelia plaukų folikulų infekcija. Bėrimai galvos odoje gali atsirasti dėl lėtinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, seborėjinis dermatitas ir kt. Žaizdelės gali atsirasti dėl odos niežėjimo ir nuolatinio kasymo. Taigi kiekvienu atveju reikia atidžiai apžiūrėti galvos ir kūno odą ir tik tada spręsti dėl diagnozės ir gydymo.

Galvos odos jautrumas gali atsirast dėl bendro organizmo jautrumo padidėjimo: išsekimas, įtampa, stresas. Taip pat galvos odos jautrumas padidėja dėl plaukų „įtampos” – stipriai surišus plaukus, tempiant plaukus šukuojantis, dirginamos nervinės galūnėlės, ko pasekoje padidėja galvos jautrumas, žmonės skundžiasi odos ir plaukų „skausmu”.

Odos sukietėjimas, sustandėjimas gali būti lėtinės odos ligos – kietligės (sklerodermos) požymis. Taip pat lokalūs odos sukietėjimai būdingi ir kitoms lėtinėms odos ligoms. Būtina gydytojo dermatologo konsultacija ir gydymas. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Rankų odos suragėjimas dažniausiai būna nulemtas žmogaus vykdomos veiklos. Dažnai suragėjimai delnuose atsiranda dėl aktyvaus fizinio darbo, įvairių prietaisų pastovaus naudojimo dirbant (kitaip tariant mechaninio poveikio į rankų odą). Retesniais atvejais, odos suragėjimai gali būti lėtinės odos ligos, pvz.: žvynelinės, požymis. Todėl norint tiksliau sužinoti suragėjusios odos priežastis, būtina specialisto konsultacija. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.