Odos dėmės

Įgimtos pigmentinės dėmės (rusvos dėmės), dar kitaip vadinamos balintos kavos dėmėmis (cafe au lait dėmėmis) – dažniausiai gerybiniai odos dariniai, kurie pavojaus sveikatai nekelia. Retesniais atvejais – daugybinės rusvos dėmės gali būti retų sisteminių ligų pirmasis požymis. Pastebėjus daugybines rusvas odos dėmes ar esant jų pakitimams, būtina gydytojo konsultacija.

Baltos odos dėmės gali būti lėtinės odos ligos – baltmės (lot. vitiligo) požymis. Taip pat dažnai apvalios baltos odos dėmelės nugaroje ir krūtinėje vargina žmones vasaros metu. Tai paviršinio odos grybelio sukelti odos pažeidimai, kurie negydomi plinta ir pažeidžia vis didesnius plotus, sukeldami estetinį diskomfortą. Tikslią baltų dėmių odoje atsiradimo priežastį padės nustatyti gydytojas dermatologas.

Pigmentinės dėmės gali būti įgimtos ar atsirasti gyvenimo eigoje. Įgimtas pigmentines dėmes būtina stebėti visą gyvenimą ir atsiradus jų pokyčiams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą, kadangi tokie pasikeitimai gali būti odos vėžio požymis. Įgytos gyvenimo eigoje pigmentinės dėmės dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje, dažniau moterims, taip pat nėštumo metu ar vartojant kontraceptines tabletes. Saulės spinduliai tokias dėmes dar labiau paryškina, todėl būtina saugoti odą nuo saulės, naudoti apsauginius kremus (SPF50). Gydymui taikomi vietinio poveikio preparatai, impulsinės šviesos procedūros, pilingai. Dėl tikslesnės diagnozės ir gydymo parinkimo būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Rankų odos sausumas dažniausiai vargina šaltuoju metų laiku, kadangi veikia daugybė agresyvių faktorių: šaltas oras lauke, šildymas viduje, vanduo, drėgmė ir tt. Žiemos metu būtina speciali rankų odos priežiūra, nuolatinis maitinančių-drėkinančių kremų naudojimas, pirštinių nešiojimas ir vengimas šlapinti rankas plaunant indus ar užsiimant kitais buties darbais. Atsiradus bėrimams, dažniausiai šių priemonių nebeužtenka, todėl reikia kreiptis į gydytoją dėl tolimesnio gydymo.

Veido odos sausumas – dažniausiai netinkamos priežiūros rezultatas. Didelio kiekio kosmetikos priemonių naudojimas, ar netinkamų priemonių naudojimas, taip pat visiškas veido priežiūros priemonių ignoravimas gali sukelti veido odos sausumą. Todėl dėl tinkamos veido odos priežiūros rekomenduojama pasitarti su specialistu.

Vyno spalvos dėmė – įgimta, kraujagyslinė malformacija, dažniausiai gerybinės kilmės. Tokie dariniai dažniausiai kelia estetinį diskomfortą ir gali būti šalinami įvairiomis lazerinėmis ir impulsinės šviesos procedūromis. Dėl gydymo galimybių būtina pasitarti su lazerinės dermatologijos specialistu.

Odai senstant atsiranda įvairių pigmentinių darinių, dėmių, odos spalva tampa nevientisa, ypač jei žmogus visą gyvenimą mėgo saulę. Saulė – pagrindinis pigmentines dėmes provokuojantis veiksnys. Tolygios, vienodos spalvos, taisyklingos formos dėmės pasitaiko dažnam senyvo amžiaus žmogui. Būtina stebėti, ar nekinta dėmės spalva, kraštai, ar ji nedidėja, neatsiranda šiurkštumo ar kraujavimo. Esant bet kuriam iš minėtų pakitimų, būtina dermatologo ar dermatoonkologo konsultacija ir detalesnis ištyrimas.

Odos tinimas, ypač staigus, gali būti alerginės reakcijos, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba, požymis. Esant odos tinimui bei pasunkėjusiam kvėpavimui ar lūpų tinimui, būtina kuo skubesnė medicininė pagalba.

Raudoni žandai anksčiau laikyti sveikatos požymių, tačiau ne visada yra taip. Dažnai raudoni skruostai yra sudirgintos, sergančios odos požymis. Vaikų amžiuje skruostų raudonis gali būti virusinės infekcijos ar atopinio dermatito požymis, suaugusiems ar vyresniems žmonėms skuostų raudonis yra dažniausias rožinės (rosacea) požymis. Raudonus skruostus tokiu atveju lemia išsiplėtę kapiliarai, kurie stipriai reaguoja į bet kokį aplinkos dirgiklį. Šiais laikais yra efektyvių metodų skruostų raudoniui gydyti. Kreipkitės į gydytoją specialistą, kuris nustatys raudonų skruostų priežastį ir rekomenduos gydymą ir priežiūros priemones.

Odos blyškumas gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas. Dažniausiai odos blyškumą lemia bendras organizmo nusilpimas, nuovargis, mažakraujystė, skydliaukės ligos ir kt. Ypač atsiradus bendriems negalavimams, būtina gydytojo konsultacija.

Spuogai – bene dažniausia dermatologinė problema. Paprastai išnykus spuogams, jų vietoje lieka rausvos dėmelės, kurios ilgainiui pablykšta. Tačiau kartais esant gilesniems spuogams, rausvos dėmelės virsta randeliais, kurie lieka visam gyvenimui. Taigi atsitradus spuogams, rekomenduojama neužleisti ligos ir kreiptis į gydytoją dėl gydymo, tuo pačiu ir randų profilaktikos.

Vaiko žandų raudonis – dažniausiai virusinės infekcijos ar atopinio dermatito požymis. Ypač jeigu paraudę skruostai būna kartu su kūno bėrimais, odos niežėjimu ar sloga, būtina gydytojo konsultacija.

Odos pūslelinė – dažniausiai virusinės (herpes simplex viruso) infekcijos simptomas. Tai lėtinis, pasikartojantis odos susirgimas, dažniausiai pasireiškiantis lūpų srityje, kiek rečiau lytinių organų srityse bei kitose kūno vietose. Prasideda nuo perštėjimo, niežėjimo, vėliau susiformuoja skaidrios pūslytės, kurioms pratrūkus pasidengia šašiukais. Paūmėjimo epizodus skatina nuovargis, peršalimas, saulė. Būtina kuo anksčiau pradėti gydymą, kad pūslelinė nespėtų išplisti. Retesniais atvejais pūslelinis bėrimas odoje gali būti rimtos odos ligos požymis, todėl bėrimui nenykstant, plintant, atsiradus keliose kūno vietose, būtina kuo skubesnė gydytojo konsultacija.

Raudonis veide dažniausiai genetiškai nulemtas požymis, tačiau jam plisti ir progresuoti padeda tam tikri aplinkos veiksniai: temperatūrų pokyčiai, saulė, nušalimas, karštų gėrimų, aštraus, karšto maisto vartojimas, pirtis ir kt. Ypatingai reikia vengti staigių temperatūros svyravimų ir nušalimo, kurie paskatina kapiliarų plėtimąsi ir nenykstantį raudonį. Esant paraudusiam veidui būtina atitinkama odos priežiūra, padedanti sustabdyti raudonio progresavimą. Taip pat yra efektyvių impulsinės šviesos bei lazerinių procedūrų, mažinančių raudonį. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju dermatologu.

Baltos dėmės odoje – dažniausiai lėtinės odos ligos – baltmės (vitiligo) – požymis. Atsiradus aiškiai ribotoms dėmėms, nenykstant joms ilgesnį laiką, būtina gydytojo dermatologo konsultacija. Baltos, apvalios dėmelės kūno odoje, dažniausiai krūtinės ir nugaros srityse, išryškėjančios vasarą – įvairiaspalvės dedervinės simptomas. Ankstyvas gydymas gali užkirsti kelią tokių bėrimų plitimui.

Padidėjęs odos jautrumas gali būti atsiradusios alergijos požymis arba netinkamos odos priežiūros požymis. Retesniais atvejais padidėjęs odos jautrumas lokalizuotame odos plote būna juosiančios pūslelinės ar herpes virusinės infekcijos požymis.

Odos pigmentacijos pokyčių priežastys dažniausiai nesaikingas buvimas saulėje ir hormoniniai pokyčiai. Nėštumas, hormoninių kontraceptikų naudojimas ir deginimasis yra pagrindiniai odos pigmentaciją provokuojantys faktoriai. Taip pat odos pigmentacija gali padidėti buvusių bėrimų, odos pažeidimų vietose – tai vadinama použdegiminė pigmentacija. Pigmentacijos gydymas yra ilgalaikis ir sunkus procesas. Galima naudoti balinančius kremus, taikyti impulsinės šviesos ir lazerines procedūras, tačiau svarbiausia esant padidėjusiai pigmentacijai – griežta apsauga nuo saulės ir apsauginių kremų (SPF50) naudojimas.

Odos riebalavimas (mediciniškai – seborėja) – tai suintensyvėjęs odos riebalinių liaukų darbas, dažniausiai dėl neaiškių priežasčių, įgimtų savybių. Riebi oda blizga, tokią odą turintys žmonės dažniausiai taip pat skundžiasi ir spuogais bei išsiplėtusiomis poromis. Odos tipo pakeisti neįmanoma, tačiau naudojant specialias priemones galima sureguliuoti odos sekreto gamybą, palengvinti kasdienę odos priežiūrą.

Galvos odos žvynelinė gali būti gydoma specialiais šampūnais, vietinio poveikio vaistais bei fototerapija. Retesniais atvejais, kuomet bėrimai vargina ne tik galvos odoje, bet ir kūne, skiriamas sisteminis gydymas geriamais ar leidžiamais vaistais. Žvynelinės gydymui taip pat svarbu sveikas gyvenimo būdas – vengti streso, įtampos, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio.

Galvos odos žaizdelės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais galvos odos bėrimus ir susiformuojančias žaizdeles sukelia plaukų folikulų infekcija. Bėrimai galvos odoje gali atsirasti dėl lėtinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, seborėjinis dermatitas ir kt. Žaizdelės gali atsirasti dėl odos niežėjimo ir nuolatinio kasymo. Taigi kiekvienu atveju reikia atidžiai apžiūrėti galvos ir kūno odą ir tik tada spręsti dėl diagnozės ir gydymo.

Pigmentines dėmes veido srityje naikina specialūs „balinantys“ kremai, rūgštiniai pilingai, adatinės bei impulsinės šviesos ir lazerinės procedūros. Gydymas dažniausiai ilgalaikis ir ne visada duodantis tenkinančių rezultatų. Gydymo efektas priklauso nuo pigmento išsidėtymo gylio ir priežasties. Tačiau visais atvejais ypatingą reikšmę turi apsauga nuo saulės ir apsauginių kremų nuo saulės (SPF50) naudojimas, kadangi ultravioletiniai spinduliai provokuoja pigmentacijos padidėjimą.

Pigmentinės dėmės po spuogų atsiranda dėl použdegiminės hiperpigmentacijos. Dažniausiai dėl stipraus odos uždegimo, besiformuojančių gilių pūlinukų, lieka randeliai ar raudonos dėmelės, kurios ilgainiui paruduoja, ypač jei nevengiama saulės. Dėl to labai svarbus tinkamas ir pačiu laiku skirtas aknės gydymas bei apsauginių priemonių nuo saulės naudojimas.

Pigmentines dėmes veido srityje naikina specialūs „balinantys“ kremai, rūgštiniai pilingai, adatinės bei impulsinės šviesos ir lazerinės procedūros. Gydymas dažniausiai ilgalaikis ir ne visada duodantis tenkinančių rezultatų. Gydymo efektas priklauso nuo pigmento išsidėtymo gylio ir priežasties. Tačiau visais atvejais ypatingą reikšmę turi apsauga nuo saulės ir apsauginių kremų nuo saulės (SPF50) naudojimas, kadangi ultravioletiniai spinduliai provokuoja pigmentacijos padidėjimą.

Raukšlės paakiuose gali būti mažinamos naudojant specialią kosmetiką, taip pat taikant specifines kosmetologines ir aparatines procedūras. Būtina pasitarti su specialistu.

Raukšlės tarp antakių vadinamos pykčio raukšlėmis. Efektyviausiai tokios raukšlės gali būti šalinamos botulino toksino injekcijomis. Efektas trunka 4-6 mėn., po to procedūras reikia kartoti. Taip pat raukšlių mažinimui atliekamos įvairios kosmetologinės, aparatinės procedūros. Dėl tinkamiausio raukšlių šalinimo būdo geriausia pasikonsultuoti su specialistu.

Raukšles veide galima šalinti įvairiausiais būdais. Efektyvus, veiksmingas ir greitas būdas – botulino toksino injekcijos. Taip pat raukšlių mažinimui gali būti atliekamos metaterapijos, mezoterapijos, biorevitalizacijos, PRP procedūros, aparatinės procedūros Exiliu, frakcijiniu lazeriu. Kiekvienu atveju geriausia pasitarti su specialistu ir pasirinkti labiausiai priimtimą ir efektyvų būdą.

Raukšles kaktoje galima šalinti įvairiausiais būdais. Efektyvus, veiksmingas ir greitas būdas – botulino toksino injekcijos. Taip pat raukšlių mažinimui gali būti atliekamos metaterapijos, mezoterapijos, biorevitalizacijos, PRP procedūros, aparatinės procedūros Exiliu, frakcijiniu lazeriu. Kiekvienu atveju geriausia pasitarti su specialistu ir pasirinkti labiausiai priimtimą ir efektyvų būdą.

Raukšlės aplink akis – tai normalūs amžiniai odos pakitimai, atsirandantys odai senstant. Raukšlių susiformavimui įtakos turi paveldėjimas, taip pat gyvenio būdas, žalingi įpročiai. Atsiradus pirmosioms raukšlėms aplink akis gali būti naudojami specialūs kremai su hialurono r., taip pat atliekamos mezoterapijos, biorevitalizacijos, PRP procedūros, pilingai. Yra įvairių aparatinių raukšles mažinančių, odą stangrinančių procedūrų. Labai efektyvus raukšlių gydymo būdas naudojamas ir raukšlių profilaktikai – botulino toksino injekcijos, greitai ir veiksmingai sumažinančios vadinamas „varnų kojelių” raukšleles aplink akis.

Dėmės po krūtimis gali atsirasti dėl iššutimo, grybelinės infekcijos, rečiau lėtinės odos ligos. Kartais gydymui užtenka tik kruopštesnės higienos, saugoti odą po krūtimis nuo prakaitavimo, tačiau bėrimams plečiantis, niežtint, negyjant, reikalingas stipresnis gydymas, prieš tai pasitarus su gydytoju.

Rudos pigmentinės dėmės gali būti dėl saulės ir amžiaus atsiradę pakitimai. Kartais vaikai gimsta su rusvomis, vadinamomis pigmentinėmis, dėmėmis, kurios išlieka visą gyvenimą. Rečiau pigmentinių dėmių gali atsirasti buvusių bėrimų vietoje, po kontakto su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar dėmė nėra onkologinės kilmės, ypač jei stebimas aiškus jos pasikeitimas.

Spuogeliai krūtinės srityje dažniausiai atsiranda dėl paviršinės kūno plaukelių folikulų infekcijos, kurią gali sukelti įvairios bakterijos ar grybeliai. Spuogų atsiradimą skatina padidėjęs prakaitavimas, šilta, drėgna aplinka, mechaninis dirginimas ir krapštymas, imuniteto sutrikimai ir lėtinės ligos. Gydymas dažniausiai ilgalaikis ir sudėtingas.

Spuogus ant nugaros, pečių panaikinti labai sudėtinga. Dažniausiai reikalingas sisteminis gydymas geriamais vaistais kombinuojant juos su vietinio poveikio priemonėmis. Taip pat reikia vengti nešioti kuprines, rankines, kadangi dirželiai, petnešos trina odos paviršių ir paskatina naujų spuogelių atsiradimą. Be abejo reikia vengti spuogų krapštymo.

Spuogai veido srityje dažniausiai jaunatvinių spuogų (aknės) požymis. Jie susiformuoja paauglystėje ir gali tęstis ilgą laiką. Gydymui taikomos vietinio poveikio priemonės (kosmetika, tepami vaistai), esant sunkiems atvejams, randams, skiriami sisteminiai vaistai. Būtina pasitarti su specialistu.

Baltos dėmės ant kūno dažniausia atsiranda dėl dviejų priežasčių – įvairiaspalvės dedervinės ar lėtinės odos ligos – baltmės (vitiligo). Kitos priežastys kur kas retesnės. Atsiradus baltoms dėmėms ir ypač joms plintant, būtina gydytojo konsultacija.

Nėštumo metu dėl vykstančių hormoninių pokyčių padidėja melanocitų aktyvacija, dėl to atsiranda hiperpigmentacija veido srityje, taip pat susiformuoja tamsesnė juosta pilvo odoje, einanti žemyn nuo bambos. Tai nepiktybinis, vadinamas fiziologinis odos pokytis nėštumo metu. Dažniausiai pagimdžius tamsi juosta blykšta ir išnyksta.

Saulės spinduliai (arba ultravioletiniai spinduliai) provokuoja odos senėjimą bei pigmentinių dėmių ir gerybinių, o taip pat ir piktybinių odos darinių atsiradimą. Moksliškai įrodyta, kad UV spinduliai yra pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys. Todėl būtina naudoti saulės apsauginius kremus (SPF>30), saugotis saulės kitomis priemonėmis – taip užkertamas kelias ne tik pigmentinių dėmių atsiradimui, bet ir odos vėžiui.

Soliariumai išskiria UV spindulius, kurie yra pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys. Tokiu atveju dažnai deginantis soliariumuose ir pastebėjus naujai atsiradusius pigmentinius darinius, būtina gydytojo dermatologo konsultacija. Taip pat soliariumai provokuoja paviršinio odos grybelio, vadinamos įvairiaspalvės dedervinės, atsiradimą.

Nėštumas – vienas iš pagrindinių pigmentinių dėmių rizikos veiksnių. Dažnai nėštumo metu dėl hormoninio fono pasikeitimų atsiranda rudų pigmentinių dėmių veido ir kūno odoje. Tokių dėmių gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Būtina specifinė odos priežiūra, ypač apsauga nuo saulės ir apsauginių kremų naudojimas (SPF50). Pigmentacijai nenykstant ir keliant diskomfortą gali būti skiriamas gydymas tepamais vaistais, kosmetologinėmis procedūromis, impulsinės šviesos ir lazerinėmis procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Nėštumas – vienas iš pagrindinių pigmentinių dėmių atsiradimo rizikos veiksnių. Dažnai nėštumo metu dėl hormoninio fono pasikeitimų atsiranda rudų pigmentinių dėmių veido ir kūno odoje. Tokių dėmių gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Būtina specifinė odos priežiūra, ypač apsauga nuo saulės ir apsauginių kremų naudojimas (SPF50). Pigmentacijai nenykstant ir keliant diskomfortą, gali būti skiriamas gydymas tepamais vaistais, kosmetologinėmis procedūromis, impulsinės šviesos ir lazerinėmis procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Pigmentinės dėmės po soliariumo atsiranda arba kaip ultravioletinių spindulių padarinys (apgamai, „šlakai“, strazdanos) arba dėl suaktyvėjusio odos grybelio – įvairiaspalvė dedervinė. Pastebėjus rusvas, šerpetojančias, pleiskanojančias apvalias dėmeles, būtina gydytojo dermatologo konsultacija, kadangi jų negydant ir toliau deginantis soliariumuose bėrimų vietose lieka baltos, hipopigmentuotos dėmės.

Spuogai – tai bendrinis ligos, vadinamos akne, pavadinimas, dažnai minimas paprastų žmonių tarpe. Tačiau patys spuogai gali būti įvairūs. Dažniausiai tai raudoni, skausmingi, neretai pūlingi mazgeliai odoje. Inkštirai – tai kitaip vadinami komedonai, kurie gali būti uždari ir atviri. Uždari komedonai – tai į kruopas panašūs smulkūs odos spalvos ar balkšvi mazgeliai (užsikimšusios poros). Atviri komedonai – tai juodi taškai, matomi plika akimi, dažnai liaudyje vadinamos išplėstos poros. Negydant inkštirų, iš jų gali susiformuoti spuogai.

Pigmentinės dėmės ant rankų atsiranda su amžiumi, taip pat nuo ultravioletinių spindulių. Įtakos turi ir paveldėjimas. Ultravioletiniai spinduliai didina odos pigmentaciją, oda sensta greičiau. Tokios dėmės gali būti naikinamos rūgštinių pilingų procedūromis, mezoterapija, metaterapija, impulsinės šviesos ir lazerinėmis procedūromis. Tačiau efektas dažniausiai trumpalaikis, nes nepasisaugojus saulės ir patekus UV spinduliams, dėmės vėl išryškėja.

Įgimtas pigmentines dėmes būtina stebėti visą gyvenimą: ar nesikeičia jų dydis, spalva, kontūrai ir tt. Dažniausiai pigmentinės dėmės išlieka tokios pat visą gyvenimą, priešingai nei apgamai, kurie gyvenimo eigoje gali kažkiek keistis. Pigmentines dėmes būtina saugoti nuo saulės. Esant estetiniam diskomfortui, galima bandyti šalinti pigmentines dėmes impulsinės šviesos ar lazerinėmis procedūromis. Kiekvienu atveju būtina įvertinti naudos-rizikos santykį, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju specialistu.

Gilūs spuogai gydami palieka dėmes, randelius. Su laiku dėmelės blykšta, randeliai lyginasi, tačiau odos spalvos ir paviršiaus nelygumai išlieka. Jie gali būti gydomi tepamais vaistais, rūgštinių pilingų procedūromis, impulsinės šviesos ir lazerinėmis procedūromis. Kiekvienu atveju reikia individualiai įvertinti pažeidimo mastą, sunkumą ir parinkti tinkamiausias gydymo priemones.

Atsiradus dėmėms galvos odoje būtina gydytojo dermatologo konsultacija, kadangi dėmės galvos odoje ir pleiskanojimas gali būti lėtinės odos ligos, požymis. Tokiu atveju labai svarbu ankstyvas ir efektyvus gydymas.

Dėmės kirkšnyse dažniausiai atsiranda atšilus orams, stipriau paprakaitavus. Dėmės gali atsirasti dėl elementaraus iššutimo, rečiau jas sukelia grybelinė infekcija ar lėtinės odos ligos. Pirmas žingsnis, atsiradus dėmėms kirkšnyse – kruopštesnė higiena, dažnesnis prausimasis, odos iššluostymas sausai, cinko tepalų panaudojimas, Bėrimams negyjant, plintant, būtina specialisto konsultacija dėl diagnozės patikslinimo.

Spuogai nugaros ir pečių odoje sunkiai pasiduoda gydymui. Be to, kadangi beriami dideli plotai, sunku parinkti efektyvias vietinio poveikio odos priemones, dažnai prireikia sisteminio gydymo. Būtina pasitarti su gydytoju.

Spuogai gydomi tepamais ar geriamais vaistais, šviesos bei lazerinėmis procedūromis, rūgštinių pilingų procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Akne gydoma tepamais ar geriamais vaistais, šviesos bei lazerinėmis procedūromis, rūgštinių pilingų procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Akne gydoma tepamais ar geriamais vaistais, šviesos bei lazerinėmis procedūromis, rūgštinių pilingų procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Akne gydoma tepamais ar geriamais vaistais, šviesos bei lazerinėmis procedūromis, rūgštinių pilingų procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Akne nugaros srityje dažniausiai gydoma sisteminiais vaistais, kadangi beriamas didelis odos plotas, sunku ir brangu naudoti vietinio poveikio priemones. Esant sunkiai aknės formai, paliekančiai randus, reikalingas kuo skubesnis gydymas, kuris apsaugos nuo visam gyvenimui liekančių randų. Medikamentinį gydymą galima kombinuoti kartu su kitais, alternatyviais gydymo metodais: rūgštiniais šveitimais, šviesos terapija (pvz.: Omnilux).

Akne gydoma tepamais ar geriamais vaistais, šviesos bei lazerinėmis procedūromis, rūgštinių pilingų procedūromis. Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

Vaikams pigmentinės dėmės gali būti įgimtos arba atsirasti gyvenimo eigoje. Daugelis žmonių pigmentinėmis dėmėmis vadina apgamus, kurie ima atsirasti pirmaisiais gyvenimo metais ir jų vis daugėja. Atsiradus bet kokiam neaiškiam pigmentiniam dariniui, ypač tokiam, kuris išsiskiria iš visų kitų pigmentinių darinių, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Dėmės pažastyse gali atsirasti dėl alerginės reakcijos dezodorantams ar antiperspirantams Retesniais atvejais dėmės pažastyse – grybelinės infekcijos požymis. Kartais tam tikros odos ligos pasirešikia bėrimais būtent pažastyse. Todėl dėmės nenykstant rekomenduojama gydytojo dermatologo konsultacija.

Veido poros išsiplečia dažniausiai esant riebiai odai. Tai yra vienas iš riebios odos požymių, nulemtas genetiškai. Yra įvairių priežiūros priemonių bei procedūrų, kurios gali kažkiek sutraukti išsiplėtusias poras, sumažinti jų matomumą, išvalyti.

Tamsios dėmės ant veido, vadinama hiperpigmentacija, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai įtakos turi hormoniniai pakitimai (nėštumas, peroralinių kontraceptikų naudojimas, menopauzė), todėl pigmentinės dėmės dažnesnės moterims. Neabejotiną reikšmę pigmentinių dėmių susiformavimui ir ryškėjimui turi ultravioletiniai spinduliai, todėl labai svarbu saugotis saulės, naudoti sualės apsauginius kremus. Kartais pigmentinės dėmės susiformuoja po stipraus odos uždegimo, buvusių bėrimų vietoje. Taip pat hiperpigmentaciją gali išprovokuoti naudojami vaistai.

Raukšlės tarp antakių atsiranda dėl amžinių pakitimų bei tam tikrų anatominių ypatumų, mimikos ypatumų. Odai senstant, mažėja jos elastingumas, raukant kaktą formuojasi raukšlė, kuri ilgainiui vis gilėja. Tokiu atveju botulino toksinas gali užkirsti kelią raukšlės formavimuisi ir gilėjimui.

Raukšlės kaklo srityje dažniausiai atspindi žmogaus tikrąjį amžių. Todėl naikinant raukšles veido srityje, reikėtų neužmiršti ir kaklo zonos. Kaklo srityje raukšlių naikinimui taikoma adatinė terapija (mezoterapija, biorevitalizacija, PRP), įvairios aparatinės procedūros.

Odos sukietėjimas, sustandėjimas gali būti lėtinės odos ligos – kietligės (sklerodermos) požymis. Taip pat lokalūs odos sukietėjimai būdingi ir kitoms lėtinėms odos ligoms. Būtina gydytojo dermatologo konsultacija ir gydymas. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Rausvos apvalios dėmės odoje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti infekcinės odos ligos (pvz.: grybelio), lėtinės uždegiminės, alerginės odos ligos požymis. Geriausiai diagnozę gali padėti nustatyti gydytojas dermatologas. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Norint panaikinti rausvas dėmes veido srityje, būtina išsiaiškinti jų priežastį. Dažnai tokios dėmės atsiranda dėl netinkamos kosmetikos naudojimo, todėl reikia atkreipti dėmesį ir rinktis tik dermatokosmetiką, parduodamą vaistinėse ir skirtą jautriai odai. Esant bėrimams ne tik veido, bet ir kūno odoje būtina pasitarti su gydytoju dermatologu, kadangi tai gali būti lėtinės odos ligos požymis. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Odos paraudimas – nespecifinis simptomas, galintis atsirasti dėl įvairiausių priežasčių: išorinių, vidinių faktorių, vaistų vartojimo ir pan. Norint sužinoti tikslesnę priežastį, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kojų odos ragėjimas dažnai būna nulemtas genetiškai, pasireiškia kartu su odos sausumu. Taip pat įtakos turi odos priežiūra, avalynės nešiojimas, darbo pobūdis, fizinis aktyvumas ir pan. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Odos spalvos pakitimus gali įtakoti įvairiausi veiksniai. Dažniausiai žmonės skundžiasi atsiradusiomis rudomis dėmėmis (hiperpigmentacija), kurios dažniausiai yra nepiktybinės, atsiranda dėl hormoninių pokyčių, amžiaus, saulės poveikio. Tačiau dėl tikslesnės diagnozės rekomenduojama pasitarti su gydytoju specialistu. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.